vaikštikas

vaikštìkas, -ė smob. (2) NdŽ 1. Kos58, BŽ35, Rtr, GK1939,108, Jnšk, OGLII277, Lnkv, Ėr kas mėgsta daug kur vaikščioti, lankytis, ne namisėda: Jis žmogus buvo ne vaikštìkas: labai, būdavo, namus saugoja Grž. Tikras vaikštìkas: nė minutės namie nepasėdi Vb. Ji labai vaikštìkė, namie nepabūva, vis pas kaimynus lekia Krs. Labai gera, ne vaikštìkė, gerai prižiūri vaikus Šmn. Petras toks vaikštìkas – tik ant mergas eit Krns. Jurgis dėlto vaikštikas: eina ir eina per vakarėlius Ds. Šokikė ir vaikštìkė buvau Pl. Tamsta toks vaikštikė̃lis Pn. | Pamiškėj toks vaikštìkas katinas papjovė žąsiokus Všn. Šuva vaikštìkas daug kaimų apeina Plvn. Vaikštìkas mūsų Šaris PnmR. 2. BŽ194, Rtr kas verčiasi keliaudamas iš vienos vietos į kitą: Buvo toks kriaučius vaikštìkas Sdk. Ubagai vaikštikai eina visaip: po vieną, po du Kp. Jie (tarnai) vadindavosi visaip: vaikštikais, raitininkais A.Janul. Pardavėjas vaikštìkas KŽ. 3. J¹, Rtr, Všk menk. kas dažnai keičia gyvenamąją ar darbo vietą, perėjūnas, bastūnas: Kurs váikščio[ja] par vietas, tas vaikštìkas J. Būta tę mergos – vaikštìkė: tik ir eina nuo vieno gaspadoriaus int kitą Ds. Matyt, kad vaikštìkas, kad niekur ilgiau nepabūna Vžns. Nieko gero iš to vaikštiko nesulauks – trankos po svietą Ppl. Toks vaikštìkas, iš kažin kur atejęs, pametęs pačią pirmą, – tai tokio vyro jau nebegirk Kpr. Tas Poška – svieto vaikštìkas Slč. Aš kreipiausi raštu į tą kleboną, kur tasai svieto vaikštikas sakėsi viešėjęs VŽ1905,206. Žydas tuojau suprato, kad tai buvo koks gudrus vaikštikas, katras teip gražiai apgavo jo pačią BsPII308. 4. GK1939,108 žr. vaikščiotojas 2: Antis – menka vaikštìkė Š. | Tiesiasparniai vaikštikai (Orthoptera gressoria) NdŽ. 5. BŽ288 kas labai judrus, nenuorama: Vaikštìkas amžinas tas Venantas – saugok jį kaip kažin ką Slm.